Netradiciniai būdai išrinkti vaikui ypatingą vardą

vardai

Written by

in

Vardų knygelė atversta ant stalo, telefone – keliolika išsaugotų sąrašų, o būsimi tėvai vis tiek sukasi tame pačiame rate: gražus, bet per dažnas; retas, bet sunkiai tariamas; prasmingas, tačiau ne visai tinkantis prie pavardės. Vardo rinkimas dažnai tampa ne vien maloniu laukimo ritualu, bet ir nedideliu šeimos tyrimu. O kartais geriausias pasirinkimas slepiasi ne populiariausių vardų dešimtuke, o istorijoje, vietoje ar net visiškai netikėtame žaidime.

Šeimos istorija – daugiau nei senelių vardai

Vienas įdomiausių būdų ieškoti vardo – atsiversti ne vardų žinyną, o šeimos albumus. Senelių, prosenelių, iš užsienio grįžusių giminaičių ar net pamirštų šeimos draugų vardai gali atskleisti netikėtų variantų. Kartais senas vardas, iš pradžių skambantis neįprastai, po kelių dienų ima atrodyti visai kitaip, kai sužinoma, kas jį nešiojo.

Verta pakalbinti vyresnius šeimos narius ne tik apie vardus, bet ir apie žmones, kuriems jie priklausė. Gal prosenelė buvo vadinama trumpiniu, kuris oficialiuose dokumentuose net neatsispindėjo? Gal šeimoje buvo žmogus, apie kurį retai kalbama, tačiau jo vardas turi gražią istoriją? Tokie pokalbiai neretai tampa vertingesni už atsitiktinai rastą egzotišką vardą internete.

Nebūtina tiesiogiai pavadinti vaiko senelio ar močiutės vardu. Galima pasirinkti panašų skambesį, tą pačią pirmąją raidę, vardą iš tos pačios kalbinės šaknies arba sukurti šiuolaikiškesnę jo formą. Taip išlaikomas ryšys su šeima, bet vaikui suteikiamas savitas vardas.

Vardas, gimęs iš vietos ir kelionės

Kai kurioms šeimoms vardą padiktuoja vieta. Tai gali būti miestas, kuriame pora susipažino, sala, kurioje buvo įsimintinos atostogos, ar net nedidelis miestelis, svarbus šeimos istorijai. Vietovardžiai dažnai turi skambias formas, o jų reikšmė suteikia vardui asmeniškumo.

Žinoma, ne kiekvieną žemėlapyje rastą pavadinimą verta tiesiog perkelti į vaiko dokumentus. Tačiau vietos pavadinimas gali tapti įkvėpimu. Iš jo galima pasiimti vieną skiemenį, pirmąsias raides, istorinį regiono vardą ar senesnę jo formą. Pavyzdžiui, kelionė į pajūrį gali paskatinti ieškoti vardų, susijusių su jūra, vėju, gintaru ar šviesa. Kalnai gali priminti tvirtumo ir laisvės reikšmes, o vaikystės kaimas – konkretų, šeimai brangų skambesį.

Įdomus pratimas – ant popieriaus lapo surašyti vietas, kurios porai svarbios, ir šalia jų pridėti pirmą kilusią asociaciją. Iš pradžių rezultatas gali atrodyti chaotiškas: traukinių stotis, ežeras, senas sodas, koncertų salė. Tačiau būtent iš tokių užrašų kartais išryškėja žodis ar vardas, kurio įprastoje vardų paieškoje niekas nebūtų radęs.

Kūrybinis žaidimas vietoje nesibaigiančių ginčų

Kai vienas iš tėvų nori klasikinio, o kitas – visiškai reto vardo, sprendimą galima patikėti ne emocingai diskusijai, o žaidimui. Pavyzdžiui, abu atskirai surašo po dešimt žodžių, apibūdinančių savybes, kurių vaikui linki: drąsa, ramybė, smalsumas, šviesa, stiprybė, gerumas. Vėliau pagal šias reikšmes ieškoma vardų skirtingomis kalbomis.

Kitas būdas – pasirinkti vieną netikėtą taisyklę. Vardas gali prasidėti ta pačia raide kaip ir šeimos pavardė, turėti tam tikrą skiemenų skaičių arba būti sudarytas iš garsų, kurie abiem tėvams maloniai skamba. Tokie apribojimai iš pirmo žvilgsnio atrodo nepatogūs, bet dažnai padeda atsisakyti šimtų atsitiktinių variantų.

Galima išbandyti ir „trijų vardų istorijos“ metodą. Kiekvienas iš tėvų išrenka po vieną vardą, o trečiasis turi atsirasti visiškai netikėtai – iš knygos, filmo, dainos, parodos ar pokalbio. Tada apie kiekvieną variantą pora sukuria trumpą istoriją: kaip vaikas prisistatytų darželyje, kaip vardas skambėtų suaugus, kaip jį tartų užsienyje. Tai leidžia vardą išgirsti ne tik kaip gražų žodį, bet ir įsivaizduoti jį kasdienybėje.

Vis dėlto žaidimas neturėtų tapti balsavimu su giminaičiais. Artimieji gali patarti, tačiau per didelis žmonių skaičius dažnai vardų paiešką paverčia vieša apklausa. Tėvams svarbu išlaikyti teisę sprendimą priimti patiems.

Išbandymas balsu, pavarde ir kasdienybe

Vardas gali atrodyti nuostabiai parašytas ekrane, bet visiškai kitaip skambėti ištartas garsiai. Todėl prieš priimant sprendimą verta jį kartoti įvairiose situacijose: „Lukai, laikas keltis“, „Aiste, kaip sekėsi mokykloje?“, „Prašau prisistatyti“. Tokios paprastos frazės greitai parodo, ar vardas patogus kasdieniam gyvenimui.

Svarbu išgirsti ir visą derinį su pavarde. Ilga pavardė dažnai geriau dera su trumpu vardu, o sudėtingesnį vardą gali atsverti paprasta pavardė. Reikėtų atkreipti dėmesį į pasikartojančius garsus, netyčia susidarančius juokingus junginius ir galimus trumpinius. Vaikas vardą girdės ne tik oficialiomis progomis, bet ir mokykloje, sporto treniruotėje, pas gydytoją, keliaudamas.

Netradicinis vardas taip pat neturėtų būti parinktas vien tam, kad nustebintų kitus. Retumas savaime nėra privalumas, jei vardą nuolat reikia kartoti ar aiškinti. Pravartu pasitikrinti jo rašybą, kilmę, reikšmę ir tai, kaip jis tariamas kitose kalbose. Lietuvos vardų tradicija leidžia kūrybiškumą, tačiau dokumentuose vardas turi atitikti galiojančius reikalavimus, todėl prieš galutinį pasirinkimą verta pasidomėti oficialia tvarka.

Geriausias vardas nebūtinai bus tas, kuris akimirksniu patiks visiems. Kartais jis užauga kartu su šeimos istorija, kelione, pokalbiu ar net netikėta daina, išgirsta važiuojant namo. Svarbiausia, kad tėvams jis skambėtų ne kaip gražus atsitiktinis žodis, o kaip vardas žmogaus, kurio dar niekas nepažįsta, bet kurio jau labai laukiama.